O štai ir mūsų istorija.

Gyvename mes pilna šeima, Vilniuje. 2011 metų, rugpjūčio 19 dieną mūsų šeimoje gimė laukiamas vaikelis. Jo svoris buvo 1470 g, 45 cm. Sūnų pavadinome Martinu.

Mes jo taip laukėme, kad sūnus gimė anksčiau laiko, pasaulį pamatė jau 29 nėštumo savaitę. Toks ankstyvas sūnaus atėjimas į šį pasaulį neatsiejo ir be šalutinių pasėkmių: berniukas buvo silpnas, neišsivystę plaučiukai.
Ilgai gulėjo inkubatoriuje, maitinimas per zondą beveik visą mėnesį, nes per anksti gymusiems vaikams neišsivystę čiulpimo refleksai. O kiek buvo džiaugsmo, kai sūnelis pradėjo valgyti iš buteliuko…

Didžiausias kirtis, kuris paliko gilų pėdsaką Martinui, bandančiam kabintis į gyvenimą – dvi sunkios infekcijos. Tai – grybelinis sepsis ir pūlingas meningitas, kurio pasekoje neišgydomai pažeistos galvos smegenys. Taip pat naujagymių gelta. Krūva antibiotikų ir vaistų. Taip neišnešiotų naujagimių skyriuje mes gulėjome 2 mėnesius.
Grįžę namo, galvojome baisiausia – praeityje…, bet išėjo arvirkščiai.
Skaityti toliau.